Akušerijos ir ginekologijos klinika

Sekretorė: 8 (5) 239 30 89
Faksas: 8 (5) 239 30 89
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

Iš Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos analų žinome, kad 2003 metų rudenį sukako 200 metų, kai Vilniaus universitete įkurta Akušerijos katedra. Ši sukaktis buvo reikšminga ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Nuo 1803 metų mūsų krašte pradėta rengti vietos gydytojus – gimdymo pagalbos specialistus.
Vilniuje XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo įkurtos pirmosios Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos įstaigos: Gimdymo skyrius ir Akušerijos mokykla, Akušerijos katedra, Akušerijos ir ginekologijos klinikos. N. Renje (Nicolaus Regnier, 1746-1800) buvo mokslinės akušerijos Lietuvoje pradininkas. Iki jo gimdyvėms padėdavo vyresnio amžiaus moterys – bobutės [1]. Po profesoriaus N. Renje mirties prof. A. Matusevičiaus (1760-1816) iniciatyva 1803 m. Vilniaus universitete buvo įsteigta Akušerijos katedra, kuriai prof. A. Matusevičius vadovavo iki 1816 m. A. Matusevičius išplėtė dėstomą akušerijos programą, skaitė apie normaliąją ir patologinę akušeriją. Akušerijos kursas buvo dėstomas dvejus metus. 1804 m. universitetas nusipirko namus Didžiojoje gatvėje, kurie turėjo du kiemus, išeinančius į Pilies ir Savičiaus (dabar Bokšto) gatves. 1815 m. čia buvo įkurtos trys universiteto klinikos – Chirurgijos, Vidaus ligų ir Akušerijos. Klinikų kūrėjai buvo tėvas ir sūnus Peteris ir Jozefas Frankai, atvykę į Vilnių 1804 m.
Akušerijos mokslo raidai Lietuvoje didelę reikšmę turėjo 1805 m. įkurta Vilniaus medicinos draugija.
Vienas svarbiausių prof. J. Franko darbų, skirtų Lietuvos medicinai, – 1809 m. jo iniciatyva įkurtas Vilniuje motinystės institutas. 2009 metais Europos kultūros sostinėje Vilniuje bus minima šio instituto 200 metų sukaktis. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio institucija Europoje. Motinystės institutas teikė medicinos ir materialinę pagalbą neturtingoms motinoms, našlaičiams, gimdyvėms. Gimdyvėms padėdavo akušerė, našlaičius sušelpdavo baltiniais, neturtingoms motinoms parūpindavo kuro ir maisto. Per 1809–1811 metus institutas pagelbėjo 398 motinoms. Pirmoji Motinystės instituto prezidentė buvo Vilniaus generalgubernatoriaus Levino A. G. Benigseno žmona.
Jozefas Frankas artimai bendravo su Edvardu Dženeriu (Jenner), vakcinos išradėju. Ši draugystė lėmė svarbų Lietuvos medicinos istorijoje įvykį – 1808 m. Vilniuje J. Frankas įkūrė vieną pirmųjų Europoje Vakcinacijos institutą.
Nuo 1817 m. Vilniaus universitete Akušerijos katedros profesorius Mikalojus Mianovskis dėstė akušeriją 25 metus. Tai buvo ryški asmenybė Vilniaus universitete: jis buvo renkamas Medicinos fakulteto dekanu, Vilniaus universiteto rektoriumi ir Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos rektoriumi. Profesorius M. Mianovskis buvo puikus pedagogas, gydytojas praktikas, aktyvus Vilniaus medicinos draugijos narys, patobulinęs akušerijos kurso programas. Jo parengtoje programoje atsispindi nėštumo ir gimdymo fiziologija, patologinės būklės, operacijos, naujagimių ligos ir ginekologijos pradmenys. Prof. M. Mianovskis pirmasis Lietuvoje pradėjo nėščių moterų ligų profilaktiką. Jo mokslinis darbas – disertacija „Dissertatio inauguralis medica therapiam febris nervosae exhibem“ (1807). Prof. M. Mianovskis mirė 1843 m. Šalčininkuose, kai caro valdžia uždarė Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją.
Pirmąją Cezario pjūvio operaciją Lietuvoje 1896 m. Vilniuje atliko gydytojas Emanuelis Kanas.
Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką 1922 m. įkūrė profesorius Tadeušas Burdzinskis (1868–1925). Iš Vilniaus medicinos draugijos nupirkus pastatą Radvilų gatvėje (buvusi „Raudonojo kryžiaus“ ligoninė, dabar – Vilniaus universiteto ligoninės Centro filialas), tai buvo vienintelė Medicinos fakulteto klinika, turinti savo patalpas. Prof. T. Burdzinskis mirė 1925 m. Vilniuje, palaidotas Liubline.
Profesorius Vladislovas Marianas Jakovickis (1885–1939) vadovavo Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos katedrai 1925–1939 metais. V. M. Jakovickis buvo Medicinos fakulteto dekanas, 1933–1935 m. – Vilniaus universiteto rektorius, taip pat Vilniaus ginekologų draugijos prezidentas. 1939 metais V. M. Jakovickis dingo be žinios.
Akušerija šalia anatomijos ir chirurgijos – viena pirmųjų ir seniausių medicinos disciplinų, dėstomų Vilniaus universitete nuo 1781 metų, įsteigus Medicinos fakultetą. Tai buvo didelis to meto įvykis, pradėjęs moterų ir vaikų medicinos priežiūros, studentų rengimo ir mokslo pažangą.

Akušerijos ir ginekologijos katedros (Moterų, o nuo 2002 m. – Akušerijos ir ginekologijos klinikos) geografinė padėtis per 200 metų keitėsi: Šv. Roko ligoninė, universiteto klinikos Didžiojoje gatvėje, „Raudonojo kryžiaus“ ligoninė. Nuo 1958 m. klinika įkurta Antakalnyje, naujai pastatytoje Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje.
Pirmuoju ligoninės direktoriumi tapo gydytojas akušeris ginekologas Stasys Trepšys, kurį su didele pagarba ir šiandien mini vyresnės kartos kolegos. Pavaduotoja akušerijai ginekologijai buvo paskirta gydytoja akušerė ginekologė Danutė Mažonytė. Akušerijos ir ginekologijos katedrai ėmė vadovauti Vytautas Baronas (1902-1990), buvęs profesoriaus Prano Mažylio asistentas. V. Baronas 1938-1939 m. stažavosi Šveicarijoje, Ciuricho universiteto Moterų klinikoje, Vokietijoje – Berlyno universiteto Moterų klinikoje pas įžymų mokslininką ginekologą V. Štekelį (W. Stoeckel). Persikėlęs į Vilnių 1939 m. V. Baronas dirbo klinikinį ir organizacinį darbą Vilniaus ligoninėse, o nuo 1939 m. iki 1944 m. buvo Vilniaus akušerijos mokyklos (Šv. Jokūbo ligoninė) direktorius. Patyręs, energingas gydytojas V. Baronas 1944 m. buvo paskirtas Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėju. V. Baronas pasižymėjo kaip puikus diagnostas ir gydytojas. Studentams jis mėgdavo sakyti „qui bene diagnoscit, bene curat“ („kuris gerai diagnozuoja, gerai gydo“). 1957 m. V. Baronas apgynė disertaciją „Gimdymo pagalbos raidos Lietuvoje klausimu“, 1960 m. jam suteiktas docento vardas. Doc. V. Baronas daug nuveikė plėtodamas Lietuvoje gydytojų ginekologų praktinę ir mokslinę veiklą, organizavo studentų akušerijos ir ginekologijos mokslinį būrelį, padėjo rengti studentų konferencijas. Gausiame doc. V. Barono mokinių būryje – žymūs Lietuvos moterų gydytojai ir pedagogai: P. Steponėnas, P. Skruibis, A. Venckauskas, A. Šaulauskienė, O. Račkauskienė, D. Pareigytė, D. Mažonytė, L. Maleckas, L. Šveistytė ir daugelis kitų. Naujai pastatytoje ligoninėje – Vilniaus klinikose – buvo geros darbo sąlygos, erdvios patalpos, didelė 200 vietų auditorija.
Ginekologijos skyriaus branduolį sudarė jauni, energingi specialistai: gydytojos Ieva Stoškutė, Zinaida Šaltytė, Alina Šaulauskienė, Irena Durgolcienė, vyresnioji medicinos sesuo Salomėja Babanova, operacinės sesuo Valerija Sarkienė. Skyriui vadovavo Donata Pareigytė. Šešiasdešimties vietų skyriuje buvo gydomos endokrininės ligos, nevaisingumas, mergaičių ginekologinės patologijos, tiriama kiaušidžių funkcija. 1968 m. skyrius, kuriame buvo jau 110 vietų, padalintas į du skyrius: 60 lovų Operacinį ir 50 lovų Konservatyviosios ginekologijos skyrius. Antrojo skyriaus vedėju paskirtas doc. Jonas Stankus.
Akušerijos skyriui ėmė vadovauti gydytoja Ieva Stoškutė, vyresnioji medicinos sesuo buvo Elvyra Domeikienė, kurią 1972 m. pakeitė Marija Piurko. Pirmieji naujagimiai skyriuje gimė 1959 metų vasario 12 dieną. Juos į pasaulį atvedė gyd. Aleksandras Venckauskas ir akušerė Marija Stankevičiūtė. 1964 m. A. Venckausko ir I. Stoškutės iniciatyva Akušerijos skyriuje įsteigtas pirmasis intensyvaus nėščiųjų stebėjimo kabinetas. Jame veikė naujausia to meto diagnostikos aparatūra. Šiame skyriuje kabinete dirbo akušerė R. Malaškevičienė.
Į doc. V. Barono vadovaujamą katedros dėstytojų kolektyvą buvo priimti A. Gamperis, P. Steponėnas, P. Skruibis, A. Venckauskas, O. Račkauskienė, A. Šaulauskienė. Doc. Anatolijus Gamperis (1908-1986) dirbo ne tik praktinį, bet ir pedagoginį darbą (net 53 metus) Vilniaus universitete. Doc. Pranas Skruibis (1924-1997) 1971 m. apgynė disertaciją apie nevaisingumą esant gimdos miomoms. Nuo 1958 m. jis buvo renkamas į Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybą, 24 metus vadovavo Vilniaus krašto akušerių ginekologų draugijos veiklai. 1979 m. doc. P. Skruibiui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės vardas. Doc. P. Skruibis – kiaušintakių plastinių operacijų, šalinant negimdinį nėštumą, pradininkas Lietuvoje, puikus dėstytojas, mylimas kolegų ir studentų. Doc. Olga Račkauskienė priimta į katedrą 1963 metais. 1975-aisiais apgynė disertaciją apie nėščiųjų vėmimo gydymą. Docentė O. Račkauskienė 11 metų dirbo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugai.
1969-1979 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo docentas Povilas Steponėnas (1915-1981). Per dešimt vadovavimo katedrai metų klinikoje įdiegta naujų gydymo ir diagnostikos metodų: termoplacentografija, transabdomininė amniocentezė, biocheminiai vaisiaus vandenų tyrimai, ultragarsinė diagnostika akušerijoje. Jis pirmasis atliko pakeičiamąjį kraujo perpylimą naujagimiui, pirmasis Lietuvoje persodino nėščiai žmonai vyro odos lopą, jis kartu su doc. Jonu Stankumi 1969 m. įvedė klinikoje programuoto gimdymo taktiką. Doc. P. Steponėnas yra vienas nėščiųjų rizikos veiksnių klasifikacijos Lietuvoje iniciatorių ir autorių. Puikus akušeris ir ginekologas, įdiegęs racionalius moters lyties organų operacijų metodus gimdos kaklelio vėžio ir gimdos kaklelio nepakankamumo atvejais, atvykdavęs į kliniką bet kuriuo metu prasidėjus komplikacijai, tęsęs savo mokytojo docento Kazio Katiliaus darbo tradicijas, nuolat ieškojęs naujovių – tokį jį prisimena buvę mokiniai. Doc. P. Steponėno iniciatyva buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje mergaičių ginekologijos kabinetas, kuriam vadovauti pats parengė gabią savo mokinę G. Gaškienę-Rotomskienę. Doc. P. Steponėnas buvo puikus pedagogas, gydytojų tobulinimosi ciklų kuratorius. Šį darbą dirbo su meile iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Lietuvos moterų gydytojų ir pedagogų būryje yra daug jo mokinių: B. Domža, A. Šaulauskienė, O. Račkauskienė, J. Ališauskas, I. Stoškutė, V. Lapšytė, Z. Šaltytė, B. Narbutienė ir daugelis kitų.
1962 m. Medicinos fakultete ėmė veikti gydytojų tobulinimosi kursai. Akušerijos ir ginekologijos katedroje pirmoji kursantų laida buvo 1963 m. Į doc. P. Steponėno vadovaujamą katedrą priimta naujų dėstytojų – B. Domža, J. Stankus, J. Ališauskas, G. Drąsutienė. Doc. J. Stankus – žinomas šalyje moterų, nėščiųjų ir gimdyvių sepsinių ligų gydymo specialistas ir konsultantas.
Profesorius Aleksandras Venckauskas (1923-2004) dirbo Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėju 1979-1990 m. 1974 m. jis apgynė habilituoto daktaro disertaciją apie perinatalinės patologijos diagnostiką ir profilaktiką užsitęsus nėštumui. 1979 m. jis tapo profesoriumi. Prof. A. Venckauskas pelnytai yra laikomas perinatalinės medicinos pradininku Lietuvoje.
Vadovaujant prof. A.Venckauskui, katedros ir klinikos kolektyvas daugiausia dėmesio skyrė aktualiausiai tuo metu perinatalinio mirtingumo mažinimo Lietuvoje problemai. Įdiegtos naujos nėščiųjų ir vaisiaus būklės tyrimų ir gydymo technologijos: vaisiaus fonoelektrokardiografija, kardiotokografija, amnioskopija, ultragarsinė diagnostika (nėščiųjų atrankos principu) ir kt. Klinikos Akušerijos skyriuje organizuotas nėščiųjų intensyvios priežiūros kabinetas, naujagimių intensyvios priežiūros ir gydymo palatos, aprūpintos modernia medicinos technika. Universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis įsigyta naujos medicinos aparatūros, todėl suintensyvėjo katedros mokslinė veikla, pagerėjo akušerinė ir ginekologinė pagalba – diagnostika, gydymas, profilaktika.
1979 m. katedra įsigijo importinių ultragarsinės diagnostikos aparatų. 1982 m. įsigyta keletas Japonijos Aloka firmos prietaisų. Tuo metu VU Akušerijos ir ginekologijos klinika buvo geriausia Lietuvoje ultragarsinės diagnostikos technika aprūpinta gydymo įstaiga.
Ultragarsinės diagnostikos kabinete (vadintame laboratorija) prie katedros dirbo jaunų entuziastų grupė: J. Ališauskas, J. Kurmanavičius, P. Sladkevičius, A. Vaitkuvienė, G. Drąsutienė, N. Volkovas, M. Kublickas. Ultragarso laboratorija teikė konsultacijas ne tik klinikos skyrių, moterų konsultacijų pacientėms, bet ir viso Vilniaus miesto, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų nėščiosioms ir ginekologinėms ligonėms. Vidutiniškai kasmet buvo atliekama 10 000 echoskopijų. Katedros vedėjo prof. A. Venckausko iniciatyva 1983 m. Vilniuje pradėtas visų nėščių moterų echoskopinis tyrimas du kartus per nėštumo laiką.
Nuo 1984 m. VU Gydytojų tobulinimosi fakultete numatyti vieno mėnesio trukmės ultragarsinės diagnostikos kursų ciklai. Profesorius savo paskaitose rėmėsi mokslo laimėjimais, visuomet bvuo prieš antimokslinę, alternatyvinę gimdymo pagalbą. Daug dėmesio skyrė moterų konsultacijų institucijai (pats ilgus metus dirbo jose), manė moterų konsultaciją esant pagrindine akušerinės patologijos, perinatalinio mirtingumo ir gimdos kaklelio vėžio profilaktikos grandimi.
Per 10 metų (1981-1990 m.) parengta ir apginta (daugiausia perinatologijos tematika) 8 disertacijos. Šie katedros disertantai buvo pirmieji šalyje tyrę ultragarsu: J. Ališauskas – vaisiaus hipotrofiją, J. Kurmanavičius – vaisiaus kvėpavimo judesius, A. Vaitkuvienė – placentos migracijos fenomeno reikšmę, N. Volkovas – krūtų patologiją po gimdymo, P. Sladkevičius – motinos, placentos, vaisiaus sistemos kraujotakos doplerometrinius parametrus, V. Drejerienė – neišnešiotų naujagimių galvos smegenų patologiją.
Tau buvo moksliniais tyrimais pagrįstos vaisiaus medicinos pradžia Lietuvoje.
Katedra organizavo Vilniuje tris simpoziumus, kuriuose dalyvavo ir užsienio mokslininkai. 1981 m. įvyko simpoziumas „Ultragarsinės diagnostikos panaudojimas akušerijoje ir ginekologijoje”, skirtas VU Medicinos fakulteto 200 metų jubiliejui; Vilniuje kartu vyko tarptautinė ultragarso aparatūros paroda. 1984 m. simpoziumo tema „Kardiotokografija akušerinėje praktikoje”, 1987 m. – „Ultragarsinė diagnostika akušerijoje, ginekologijoje ir neonatologijoje” (kartu vyko tarptautinė medicinos technikos paroda).
Prof. A. Venckauskas, dirbęs Akušerijos ir ginekologijos klinikoje Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje nuo pat šios ligoninės atidarymo, daug dėmesio skyrė naujagimių skyriui. Pirmoji vedėja buvo Birutė Ambrozaitienė, ją pakeitė 1963–1973 m. Gražina Navakauskienė, o nuo 1973 m. šiam skyriui vadovavo Kotryna Leokadija Jusionienė. Skyrius visapusiškai išaugo. Jame ėmė dirbti med. dr. Nijolė Drazdienė, med. dr. Violeta Drejerienė, Kristina Razmuvienė, Rūta Klimienė. Nuo 1990 m. skyriui vadovavo doc. N. Drazdienė, nuo 2007 m. – V. Drejerienė. Šiame skyriuje dirbo medicinos seserys Julija Kazickienė, kiek vėliau ėmė dirbti Rita Jasiulionienė, Danutė Kuodienė, Adelė Leišytė ir kt.
1990-1993 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai, vėliau Moterų klinikai vadovavo doc. Jonas Ališauskas – ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje. Jis įdiegė į klinikinę praktiką choriono biopsiją, transabdomininę amniocentezę, pirmasis Lietuvoje atliko intrauterinę kraujo transfuziją vaisiui, buvo vienas kordocentezės iniciatorių (kartu su doc. A. Arlauskiene ir doc. N. Drazdiene). Vadovaujant doc. J. Ališauskui, klinikoje padaryta nemažai reformų: pakeista skyrių struktūra, 1992 m. įkurtas Perinatologijos centras, 1992 m. klinikos pavadinimas pakeistas į Moterų kliniką. Moterų klinikai suteikta aukščiausia kategorija.
Docentė Alina Šaulauskienė vadovavo Moterų klinikai 1993-1994 m. 1968 m. ji apgynė disertaciją apie elektrolitų koncentracijos pokyčius nėščiųjų kraujyje hipertenzinių būklių atvejais. Puiki pedagogė, savo patirtį mielai dalijusi savo mokiniams, nuolat pasiruošusi padėti jaunesniems kolegoms – tokia ji liko iki šių dienų. Nuo 1994 m. Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovauja profesorė Gražina Drąsutienė. Šiuo metu Akušerijos ir ginekologijos klinikoje veikia Gimdymo, Akušerijos, Akušerijos patologijos, Ginekologijos ir Naujagimių skyriai. Uždarius Vilniuje Šv. Jokūbo ligoninę, 2003 m. klinikos kolektyvą papildė kolegos iš šios ligoninės. Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirba gausus būrys patyrusių gydytojų – skyrių vedėjai Ričardas Daunoravičius, Romoaldas Juršėnas, Danutė Lištvanienė, Violeta Drejerienė, Gediminas Mečėjus. Klinikoje vyksta Medicinos fakulteto vientisosios ir podiplominės studijos – internatūra ir rezidentūra, kvalifikaciją kelia Lietuvos gydytojai akušeriai ginekologai. Savo žinias jauniesiems perduoda docentai Bronius Domža, Audronė Arlauskienė, Jolita Zakarevičienė, lektorius Gediminas Mečėjus, patyrę gydytojai A. Janušauskienė, J. Petrulevičienė, J. Masiliūnienė, akušerės M. Piurko, N. Čiapienė, R. Malaškevičienė.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje vyko intensyvus mokslinis darbas, disertacijas apgynė J. Zakarevičienė, G. Mečėjus, D. Ramašauskaitė, D. Laužikienė, Ž. Kasilovskienė, M. Šilkūnas, D. Bartkevičienė.
1990 m. gruodžio 19 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 413 „Dėl naujagimio (vaisiaus) gyvybingumo kriterijų ir registravimo tvarkos pakeitimų” įteisinta neišnešioto naujagimio registracija pagal PSO rekomendacijas nuo 22 nėštumo savaitės ir 500 g kūno masės.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., atsirado prielaidų sukurti Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus atitinkančią nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių medicinos priežiūros sistemą.
Lietuva žengė pirmuosius medicinos reformos žingsnius.
Vilniaus perinatologijos centras ėmė veikti Vilniaus universiteto Moterų (nuo 2002 m. – Akušerijos ir ginekologijos) ir Neonatologijos klinikose. Perinatologijos programos nuostatas įgyvendina moterų konsultacijų, šeimos gydytojų, privačių kabinetų ir stacionarų gydytojai įstatymų numatyta tvarka. Rengiant programą ir ją įgyvendinant, didelis darbo krūvis teko Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikai. Įkurtas konsultacijų kabinetas, kuriame kasmet konsultuojama 2500-3000 didelės rizikos nėščiųjų. Ultragarsinio tyrimo metu modernia aparatūra matuojamos vaisiaus kūno dalys, vertinamas jų augimas, vaisiaus kvėpavimo judesiai, širdies veikla, placentos būklė, vaisiaus vandenų kiekis. Vaisiaus ir placentos kraujotaka vertinama remiantis Doplerio efektu.
1999 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo”, siekiant reformuoti ir tobulinti šalyje veikiančią perinatalinės medicinos sistemą ir užtikrinti perinatologijos programos nuostatų vykdymą visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gimstamumas reikalavo įvertinti akušerijos būklę Lietuvoje, atkreipti medicininės bendruomenės dėmesį į veiksnius, turinčius įtakos nėščiosios ir vaisiaus sveikatai.
Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, kurioje konsultuojamos ir gydomos sunkiai sergančios didelės rizikos nėščiosios, gimdyvės ir jų naujagimiai, yra gera bazė studentams, keliantiems kvalifikaciją gydytojams, internams ir rezidentams.
Akušerijos ir ginekologijos klinika kartu su Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centru nagrinėja perinatalinių mirčių priežastis, teikia duomenis naujagimių duomenų bazei.
Vilniaus perinatologijos centro veikla, aukšta čia dirbančių medikų kvalifikacija lėmė ryškų šalies socialinę ir ekonominę raidą atspindinčių rodiklių – perinatalinio, kūdikių mirtingumo ir sergamumo – sumažėjimą.
Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai – aktyvūs pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ nariai. 2000 m. Moterų klinikos kieme buvo atidengta dekoratyvinė skulptūra „Motinystė“. Vilniui skulptūrą padovanojo Rimvydas Sidrys, M. D., skulptorius prof. Leonas Žuklys, skulptorius doc. Gediminas Žuklys, architektė Lada Markejevaitė.
Šiandien Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje įsikūrusi Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika yra viena didžiausių mūsų šalyje. Čia kasmet pasaulį išvysta apie 3500 naujagimių, čia gydomos ir gimdo sunkiai sergančios nėščiosios, gimdyvės. Ginekologijos skyriuje kasdien atliekamos procedūros ir sudėtingos operacijos moterų patologinių būklių atvejais. Kasmet apie 200 Medicinos fakulteto studentų čia atlieka praktinius užsiėmimus, klauso paskaitų, čia rengiami gydytojai rezidentai, kurie papildo Lietuvos moterų gydytojų gretas. Jau 50 metų pačiame gražiausiame Vilniaus rajone Antakalnyje, Vilniaus m. universitetinėje ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, yra gyva Vilniaus universiteto dvasia, čia vyksta intensyvus darbas, kurio rezultatai atspindi Lietuvos socialinę ir ekonominę raidą.
Klinikos kolektyvo pastangomis pastaraisiais metais išleistos knygos: „Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas“, 2003 m., „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“, 2005 m. Įgyvendinant projektą „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas Vilniaus universitete ruošiant akušerijos ir ginekologijos srities specialistus“ 2007–2008 m. parengtos akušerijos ginekologijos studijų programos – medicinos vientisosioms studijoms, internatūros, akušerijos ginekologijos rezidentūros, chirurgijos rezidentūros, šeimos medicinos rezidentūros studijoms.
Pastarųjų dešimtmečių laimėjimais mes, žinoma, didžiuojamės, tačiau negalime pamiršti, ką savo žiniomis ir tąsyk turimomis priemonėmis nuveikė mūsų pirmtakai, ankstesnės medikų kartos. Tik remiantis jų atliktu darbu ir sukaupta patirtimi buvo įmanoma pasiekti dabartinių geresnių rezultatų. Visi mūsų darbo vaisiai sukurti ant pamato, kurį padėjo Anie.