Radiologijos skyrius

Skyriuje dirba 26 žmonės: 7 gydytojai-radiologai, 15 radiologijos technologių, 4 pagalbinės darbuotojos.

Radiologijos skyriaus vedėja – gydytoja radiologė Violeta Bankauskaitė.

Gydytojai-radiologai: Marija Stara, Lina Mickevičienė, Genovaitė Guntulienė, Marius Vaicekauskas, radiacinės higienos gydytojas Dainius Siaurusevičius

Gydytojo asistentės: Ernesta Rimkevičiūtė, Jurgita Sėjonienė.

Radiologijos technologės: Petronėlė Purakevičienė, Teresė Stasionienė, Audronė Misajedovienė, Danuta Binkevičienė, Galina Grundonaitė-Builovienė, Jūratė Griganavičienė, Svetlana Sladkevičienė, Olga Skersytė, Ilona Šalkovskaja, Mildutė Vaitiukevičienė, Zita                                                                                                  Bulaukaitė, Angelė Baranauskienė.

Vyresnioji radiologijos technologė – Mirena Borisienė.

Radiologijos skyrius – svarbiausias diagnostikos centras ligoninėje – veikia nuo 1967 m. 2002 m. sumontuotais naujais rentgeno diagnostiniais aparatais su optiniais stiprintuvais čia atliekami visi pagrindiniai diagnostiniai tyrimai – krūtinės ląstos organų, virškinamojo trakto, kaulų sąnarių, inkstų, kitų organų. 2006 m. įsigytas kompiuterinio tomografo aparatas leidžia pacientams nustatyti išskirtinai tikslią diagnozę.

Gydytojai-radiologai ir radiologijos technologės dalyvauja moksliniame darbe, skaito pranešimus Radiologų asociacijos susirinkimuose, konferencijose. Kartą per metus skyrius rengia konferencijas Vilniaus miesto ir Vilniaus zonos radiologams. Radiologų darbo patirtis, nauji tyrimo metodai, retesni ir įdomus diagnostiniai atradimai gvildenami ir kasmet rengiamame visos respublikos radiologų suvažiavime. Pranešimų medžiaga talpinama moksliniuose medicininės tematikos leidiniuose.

BRANDUOLINĖS DIAGNOSTIKOS POSKYRIS

Dabartiniu metu radiodiagnostikos (branduolinės medicinos) metodai, panaudojant radioaktyvius izotopus, vis dar nepakeičiami organų ir sistemų funkciniams ir topografiniams tyrimams, registruojant jų kaupimosi organuose dinamiką ir atvaizduojant organų padėtį bei struktūrą.

Radizotopinio tyrimo metodo privalumai:

• fiziologiškumas,
• paprastumas,
• pigumas,
• maža paciento apšvita.

Skyriuje atliekami tyrimai:

• Renografija – populiariausias inkstų funkcijos tyrimas. Naudojant ¹³¹J-hipuratą nustatoma inkstų funkcija, šlapimo takų praeinamumas ir kt. Tyrimo rezultatai apdorojami kompiuteriu, atspausdinami kreivių pavidalu ir su radiologo išvadomis pateikiami gydytojui.
• Gammascintigrafija – sudėtingesnis ir informatyvesnis radioizotopinis tyrimas. Tam naudojami trumpaamžių radioizotopų generatoriai ir vietoje gaminami radiofarmpreparatai. Įvairių organų tyrimai (dažniausiai inkstų) atliekami gamma-kamera, duomenys apdorojami kompiuteriu ir rezultatai su radiologo išvadomis pateikiami gydytojui arba internetu persiunčiami į kitas ligonines. Scintigramos parodo ne tik funkciją, bet ir organų vietą, formą, dydį, židininius pakitimus ir kt.
• Kepenų statinė scintigrafija atliekama taip pat gamm-kamera 3-jose pozicijose panaudojant ex tempore pagamintą ^99mTc koloidą.
• Skenavimas parodo organo padėtį, židininius pakitimus. Dažniausiai skenuojama skydliaukė (su ¹³¹J ir ^99mTc izotopais). Gaunamas vaizdas leidžia spręsti apie organo topografinius ir židininius pakitimus („karštus“ ir „šaltus“ mazgus) Skenerio kompiuteris leidžia 3D vaizde tiksliau analizuoti gautus rezultatus, gydytojui pasirinkti gydymo taktiką.
• Skydliaukės funkcijos tyrimas. Išgertas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydinėje liaukoje ir dalyvauja hormonų apykaitos procese. Laikoma norma, jei sveikų 20-45m. amžiaus žmonių skydliaukėje po 6 val. kaupiasi iki 30%, po 24 val. – iki 40% ir po 48 val. – daugiau nei 40% išgerto jodo kiekio. Pagal kaupimosi greitį sprendžiame apie skydliaukės funkciją.
• Priešparodymai skydliaukės tyrimams: nėštumas, laktacijos periodas, jaunas amžius (iki 18 m), pakitimai kraujyje (leukopenija). Jauniems žmonėms skydliaukės tyrimai atliekami su ^99mTc preparatais. Tyrimo tikslumas mažėja, jei ligonis naudoja jodo ir hormonalinius preparatus.

Tyrimams naudojamų RFP kiekiai yra labai maži, todėl jie nekenksmingi organizmui, be to naudojama labai jautri elektroninė aparatūra.

Pacientas gauna tyrimo rezultatus su diagnoze, tyrimo tikslu, taikyta metodika.

Pacientai priimami darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 14.00 val.